Jų pradžioje sinodo dalyvius pasveikino generalinis sinodo sekretorius kard. Mario Grech ir pristatė pažįstamas asmenybes – ses. Mariją Ignaciją Angelini OSB ir t. Timothy Radcliffe OP. Kardinolas priminė, jog esame panašioje situacijoje, kaip Mozė ant Sinajaus kalno, t. y. esame Dievo akivaizdoje. Sinodas visų pirma yra malda, vedama Šventosios Dvasios. Ji yra sinodo vedlė (protagonistė), todėl, jei nėra Dvasios, nėra ir sinodo. Eminencija pristatė Mergelę Mariją kaip sektiną pavyzdį klausantis Dievo žodžio, jį svarstant savo širdyje ir vykdant gyvenime.

Rekolekcijos buvo pradėtos Rytmetine malda, kurios metu ses. Marija Ignacija pateikė minčių mąstymui. Tėvas Timothy turėjo dvi konferencijas, kurioms pasirinko aptarti skirtingas Šv. Rašto vietas. Pirmojoje konferencijoje jis pakvietė medituoti Evangelijos pagal Joną ištrauką, pasakojančią apie Mariją Magdalietę, ankstų rytą atėjusią prie Jėzaus kapo. Marija ėjo ieškoti Jėzaus labai anksti, dar neišaušus, t. y. tamsoje. Kaip svarbu suprasti, kad Dievas ieškomas tamsoje. Šiandienos Bažnyčia gyvena pasaulio tamsoje, tačiau būtent tamsoje nestinga Dievo ieškotojų, kurie tarsi apgraibomis ieško gyvenime šviesos. Net ir tie, kurie neturi ryšio su jokia bažnytine bendruomene, - jie ieško Dievo.

Kalbėtojas iš domininkoniškos patirties pasidalino žinia, kad šv. Tomo Akviniečio Summa Theologica kelia klausimus ir duoda atsakymus. Tame veikale yra maždaug 56 tūkstančiai atsakymų. Nors jų ir daugybė, jie neišsemia visų klausimų, kurie šiandien rūpi žmonėms. Kristus taip pat klausia Marijos Magdalietės: „Ko verki?“. Pasaulis pripildytas ašarų. Verkia žmonės Ukrainoje, bet taip pat verkia žmonės ir Rusijoje... Jėzus pašaukė moterį prie kapo vardu. Visi persekiotojai ir režimai siekia panaikinti žmogaus vardą. Lageriuose ir kalėjimuose žmonės buvo kviečiami numeriais, taip siekiant pažeminti jų kilnumą. Rekolekcijų vedėjas pabrėžė, kad Jėzus ne tik vardu pakviečia, bet visus įtikėjusius pavadina savo broliais ir seserimis.

Antroje konferencijoje t. Timothy pasirinko istoriją apie netikintį apaštalą Tomą. Kai kurie vertimai Tomo atsisakymą tikėti verčia labai radikaliai ir pabrėžia apaštalo nusistatymą niekada netikėti, nebent pats Jėzus ateis ir leis paliesti savo žaizdas. Prabėgus kiek laiko tas pats užkietėjęs netikintis Tomas sušunka tikėjimo išpažinimą: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“. Čia pamoka ir mums „nenurašyti“ žmonių, kurie viešai deklaruoja savo netikėjimą, nori demonstratyviai palikti Bažnyčią, nes nežinome, kur per tai juos Viešpats veda.

Tarp konferencijų buvo palikta laiko tylai ir asmeninei maldai. Baigiantis priešpietiniam susitikimui sinodo sekretoriato narys t. Giacomo Costa SJ priminė grupių darbo dinamikos metodiką.

Popietiniame susirinkime sinodo dalyviai rinkosi į Pauliaus VI salę ir skirstėsi į grupeles. Darbas grupelėse prasidėjo prisistatymu. Po to buvo pasidalinta maldos bei mąstymo vaisiais, kurie kilo po konferencijų. Buvo išsakytas troškimas skirti daugiau dėmesio Bažnyčioje tiems, kurie ieško Dievo.

Pirmoji rekolekcijų diena užbaigta šv. Mišiomis šv. Petro bazilikoje, kurioms vadovavo Perth arkivyskupas Timothy Costelloe (Australija). Ganytojas priminė, kad tą dieną Bažnyčios minimas šv. Jeronimas buvo aistringas ir sudėtingas žmogus, kuris buvo tiesiog įsimylėjęs Šv. Raštą ir raginęs jį pažinti. „Nepažinti Šv. Rašto, reiškia nepažinti Kristaus“. Dievas sukūrė žmogų santykiui, todėl ir sinodinei Bažnyčiai svarbu ne struktūrų reformų, bet gilesnis santykis pirmiausia su Viešpačiui, bet taip pat ir su žmonėmis bei su aplinka.

Telšių vyskupijos kurijos informacija iš Vatikano

<>