Antroji susitikimų tema

Šventojo Rašto ištrauka
(iš Evangelijos pagal Morkų):

Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. Ten atveda jam kurčią nebylį ir prašo uždėti ant jo ranką. Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios, įleido savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį, pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatá!“, tai yra: „Atsiverk!“ Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė. Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba“. (Mk 7, 31–37)

Klausimai

1. Kur mes, kaip Bažnyčia, esam tapę kurčnebyliais –ir tarpusavyje, ir esantiems viena koja Bažnyčioje arba už jos ribų? Kokia kalba kalbame ir kokios kalbos reikia šių dienų pasauliui?
2. Kas Bažnyčioje įgalina ar trukdo kalbėti drąsiai, atvirai ir atsakingai? Kas padeda ar neleidžia įsiklausyti į kitą?
3. Kur man, kaip Bažnyčiai, jos Kūno nariui ir dėl jos, dėl dalyvavimo joje autentiškiau, visavertiškiau, reikia Jėzaus prisilietimo ir gydymo?