Trečiąją rekolekcijų dieną benediktinė ses. M. G. Angelini Rytmetinės maldos meditacijoje atkreipė dėmesį į šventimą (celebration) Bažnyčioje, kuris apima regimą ir neregimą tikrovę.

* * *

Penktąją konferenciją t. Radcliffe paskyrė autoriteto Bažnyčioje temai.

Politiniame lygmenyje įprasta, kad autoritetingi asmenys ar asmenų grupės praranda autoritetą, o kaip yra Bažnyčioje? Pasitaiko vyskupų ir kunigų, kurie skundžiasi, jog dėl piktnaudžiavimų jie praranda autoritetą visuomenėje.

Rekolekcijų vedėjas priminė, kad visi pakrikštytieji turi autoritetą, paremtą Kristumi. Viešpačiui duota visa galia ir valdžia, todėl autoritetas kyla iš klusnumo: „Jo klausykite!“ – skelbia Tėvas iš dangaus.

Autoritetas Bažnyčioje vykdomas su džiaugsmu ir tarnavimu tiesai. Iš apgavystės ir melo negali kilti joks autoritetas. Už tiesą reikia būti pasiruošus net gyvybę atiduoti.

Prelegentas kalbėjo apie šventumo autoritetą.

 * * *

Šeštojoje konferencijoje t. Radcliffe OP priminė Jėzaus žodžius apie Šventąją Dvasią, nes be jos mokiniai negali „pakelti“, t.y. suprasti daugelio Viešpaties žodžių.

Petras negalėjo pakelti Jėzaus žinios apie kančią ir mirtį, todėl ėmė atkalbinėti Jėzų nuo šio sumanymo. Tik Šventoji Dvasia leidžia pakelti visą tikrovę ir veda į tiesos pilnatvę.Sinodas – ypatingas Šventosios Dvasios veikimo įvykis, kuriame Bažnyčia atsiveria Dvasios vedimui.

Prelegentas pateikė pavyzdį iš paukščių gyvenimo: išsiritę paukščiukai pradžioje yra maitinami, tačiau pradėję plasnoti sparneliais yra išstumiami iš lizdo, kad išmoktų skristi ir atrastų naujus horizontus.

Panašiai elgiasi ir Viešpats, „išstumdamas“ mus iš patogaus būvio ir vesdamas pirmyn.

Bažnyčia yra institucija, kuri pasižymi lankstumu ir kūrybišku naujumu, kuris pasireiškia per vienuolijas, judėjimus bei įvairias iniciatyvas.

Prasidedantis sinodas taip pat yra kūrybiškas procesas, prisidėsiantis prie Bažnyčios atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje.

* * *

Popietę rekolekcijų dalyviai dalinosi maldos vaisiais grupelėse. Vienoje grupelėje kilo įdomi diskusija apie Renė Dekarto posakį cogito, ergo sum (pažįstu (mąstau), vadinasi, esu). Kažkas pasiūlė įvesti pasyvinę formą – cogitor, ergo sum – esu pažintas, taigi, esu. Vienos raidės pridėjimas išreiškia santykį ir žmogiškos egzistencijos pilnatvę, nes pats vienas su savo mąstymu žmogus yra nepakankamas. Jam reikalingas kitas, kuris jį pažintų ir leistųsi į bendravimo nuotykį. Dievas tą ir daro: tobulai žmogų pažįsta ir kviečia į bendrystę.

Vyskupas Algirdas Jurevičius

Sinodo rekolekcijų 5 meditacija „Autoritetas“ (EN): https://www.vaticannews.va/en/church/news/2023-10/synod-retreat-meditation-authority.html

Sinodo rekolekcijų 6 meditacija „Tiesos Dvasia“ (EN): https://www.vaticannews.va/en/church/news/2023-10/synod-retreat-meditation-the-spirit-of-truth-radcliffe.html