2023 m. spalio 27 d. vyskupų sinodas Vatikane atsiliepė į popiežiaus Pranciškaus kvietimą pasninkauti ir melstis, kad pasaulyje įsivyrautų taika. Sinodo dalyviai per pertraukas rekreacijos erdvėse nerado sumuštinių bei pyragėlių, nes dalyvavo Dievo tautos pasninke.

Rytinėje sesijoje, kuri buvo papildomai sušaukta dėl darbų gausos, dalyvavo 320 dalyvių. Sinodo sekretoriatas pranešė, kad buvo gauta 1251 pastaba įžvalgų sintezės projektui: 1125 – iš darbo grupių ir 126 – iš atskirų dalyvių. Jei bendra darbo grupės nuomonė netenkino, arba sinodo dalyvis norėjo ką nors labiau pabrėžti, kiekvienas galėjo pateikti atskirai savo įžvalgą sekretoriatui. Sintezės sudarymo komisija dirbs visą dieną ir naktį tam, kad šeštadienio rytą galėtų pateikti sinodo dalyviams susipažinti tekstą, dėl kurio bus balsuojama. Oficialus tekstas pateikiamas anglų ir italų kalbomis, o kitomis kalbomis (ispanų, portugalų ir prancūzų) dėl laiko stokos bus pateikti dirbtinio intelekto atlikti vertimai. Besinaudojantys tais vertimais neaiškiai išverstas dokumento vietas galės pasitikslinti pagal pateiktus oficialius vertimus.

Sinodo generalinis sekretorius kard. Mario Grech pasiūlė darbo grupėse pasitarti dėl būsimo sinodo 2024 metais darbo eigos ir dėl laiko tarp abiejų generalinių sinodo sesijų (spalis 2023 ir 2024) panaudojimo sinodiškumui Bažnyčioje įgyvendinti. Po trumpo apmąstymo darbo grupėse dalyviai pasidalino giliausiais įspūdžiais iš šio sinodo ir išreiškė pageidavimus dėl ateinančių metų. Pageidavimų spektras buvo gan platus: nuo prašymo mažinti eiles per pertraukas įrengiant daugiau kavos aparatų, iki siūlymo trumpinti sinodo darbo laiką iki dviejų ar trijų savaičių, prieš tai uždavus dalyviams „namų“ darbus; neliko nepastebėta ir labai itališka sinodo dienotvarkė, kurios „centrinę“ dienos vietą užima siesta.

Daugiausia diskusijų darbo grupėse sukėlė svarstymas apie sinodiškumo nuotaikos ir praktikos įgyvendinimą vietinėse bažnyčiose. Sinodo įžvalgų santrauka bus išversta į vietinių bažnyčių kalbas, aptariama vyskupų konferencijose bei vyskupijose, o svarbiausia – imti naudoti pokalbio Dvasioje metodą ir pradėti gyventi sinodiškai.

Pietų metu vysk. Algirdas Jurevičius susitiko su už sinodinę kelionę Panevėžio vyskupijoje atsakingu kun. dr. Gediminu Jankūnu, kuris lydi piligrimų grupę iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Kun. Gediminas domėjosi sinodo darbu bei sinodo vaisių įgyvendinimu vyskupijoje.

Pasninko ir maldos už taiką dienos kulminacija – Rožinio malda ir Švč. Sakramento adoracija Šv. Petro bazilikoje kartu su popiežiumi Pranciškumi. Pamaldose už taiką pasaulyje dalyvavo ir diplomatinio korpuso nariai, tarp kurių ir Lietuvos Respublikos ambasadorė prie Šventojo Sosto Jos Ekscelencija Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Maldininkams buvo paruoštos tai progai skirtos liturginės knygutės su maldos tekstais bei giesmėmis.

Pamaldos prasidėjo Rožinio malda – Skausmo slėpinių apmąstymu. Kiekvieną slėpinį lydėjo Šv. Rašto ištrauka, mąstymas ir giesmės posmas. Po Rožinio maldos buvo giedama Švč. Mergelės Marijos litanija. Popiežius kreipėsi į Mergelę Mariją – Taikos Karalienę, prašydamas sutaikinti blogio suvedžiotus bei apakintus žmones ir pavedė jos ypatingai globai karo alinamus kraštus. Po to buvo išstatytas Švč. Sakramentas adoracijai. Šv. Petro Bazilikos liturgistai laikosi griežtos liturginės tvarkos ir nejungia kulto, skirto Švč. Mergelei Marijai (hyperdulia) su kultu, skirtu Viešpačiui Dievui (latria). Adoracijos metu buvo skaitomi du skaitiniai iš Biblijos (Iz 2, 2. 4–5 ir Ef 2,13–14. 17), atliekami maldavimai už taiką, skirtas laikas tyliai asmeninei maldai.

Po palaiminimo visa Bazilikos bendruomenė giedojo giesmę Laudate omnes gentes, kviečiančią visus pasaulio kraštus garbinti Dievą. Būtent tai ir užtikrintų visuotinę taiką! 

Vysk. Algirdas Jurevičius