2023 m. spalio 25 d. po laisvos dienos į vyskupų sinodo sesiją susirinko 347 dalyviai. Sesijos pradžioje sinodo generalinis sekretorius kard. Mario Grech atsiprašė už nesinodinį poelgį skubant patvirtinti Laišką Dievo tautai. Prieš keletą dienų (spalio 23 d.) laiško projektas buvo perskaitytas ir palankiai plojimais bei viešu pritarimu (acclamatio) patvirtintas, tačiau po to buvo pareikštos kai kurios pastabos ir laiško patvirtinimas buvo sustabdytas. Sekretoriatas paskelbė lauksiąs pastabų. Kard. M. Grech apgailestavo dėl šio poelgio ir pateikė sinodo dalyviams patobulintą laiško projektą, kurio priėmimas numatytas vakarinėje sesijoje balsavimo būdu. Tad posėdžio dalyviai turėjo pakankamai laiko susipažinti su laiško turiniu ir didžiąja balsų dauguma vakaro sesijoje jį priėmė. Laiškas Dievo tautai buvo tuoj pat paskelbtas viešai, o sinodo dalyviams tai buvo gera pamoka neskubėti, o suklydus tuoj pat atitaisyti skriaudą.

Rytmetinėje sesijoje kard. M. Grech pristatė svarbų dokumentą „Pastaba apie vyskupų sinodo XVI asamblėjos prigimtį bei įgaliojimus“ (Nota sulla natura e l`autorità della XVI assemlea del sinodo dei vescovi). Viešoje erdvėje buvo paskleista abejonių, esą šis sinodas negali prilygti vyskupų sinodui, nes dalis dalyvių yra pasauliečiai, kunigai ar vienuoliai, o tai „meta“ šešėlį vyskupų sinodo autoritetui. Dokumentas teologiškai pagrindė ir panaikino visas abejones dėl vykstančio sinodo: pasauliečių dalyvavimas nesumenkina vyskupų sinodo autoriteto, todėl vykstantis sinodas yra tikras vyskupų sinodas.

Kard. J. C. Hollerich SJ pradžiugino visus tuo, kad ekspertų bei teologų komisija surinko sinodo diskusijų vaisius ir apibendrino juos viename dokumente. Visi susirinkimo dalyviai gavo spausdintą galutinio dokumento projektą ir kardinolo paaiškinimus dėl tolimesnio darbo metodologijos. Kiekviena dokumento eilutė yra sunumeruota tam, kad būtų lengviau atsižvelgti į pastabas ir tobulinti dokumento projektą. Sinodo dalyviai gavo laisvo laiko, kad galėtų susipažinti su dokumentu.

Vakaro sesijoje dalyvavo pop. Pranciškus, kuris priminė Vatikano II susirinkimo mokymą apie Dievo tautą sakydamas, kad Bažnyčia yra drauge ir šventųjų ir nusidėjėlių Bažnyčia. Iš tos pačios Dievo tautos kai kurie buvo pašaukti į hierarchiją – vadovauti ir ganyti Dievo kaimenę. Pašaukimas atėjo kam per motinos maldą, kam per senelės pasišventimą, nes pašaukimo kelyje svarbų vaidmenį dažnai atlieka moterys. Bažnyčia taip pat turi moterišką veidą, nes yra Motina. Tad dvasininkams nevalia pamiršti savo šaknų, t. y. Dievo tautos, ir nepasiduoti klerikalizmui.

Vakaro sesijoje buvo suteikta galimybė laisvai pasisakyti visiems norintiems ir išreikšti pirmuosius įspūdžius apie baigiamojo sinodo dokumento projektą. Darbo grupėse taip pat vyko diskusija apie santraukos projektą. Kadangi saulė jau buvo nusileidusi, sinodo sekretoriatas karščiausias diskusijas dėl dokumento projekto paliko ateinančiai dienai, o dalyvius pakvietė į Rožinio pamaldas Šv. Petro bazilikoje.

Sinodo tėvai ir motinos rinkosi Šv. Petro bazilikos prieangyje su žvakutėmis rankose. Procesijai vadovavo Bazilikos arkikunigas kardinolas diakonas Mauro Gambetti OFM Conv. Pradėjus giedoti Lurdo Marijos giesmę procesija patraukė per Baziliką. Sustojus buvo skelbiami Garbingosios Rožinio dalies slėpiniai, dvasiniai apmąstymai. Malda buvo skirta už taiką pasaulyje. Atėjus prie altoriaus presbiterijoje žvakelėmis buvo išdėstytas žodis PAX (liet. taika).

Įvykiais turtinga sinodo darbo diena buvo užbaigta kardinolo palaiminimu.

Vysk. Algirdas Jurevičius