2023 m. spalio 19 dieną vyskupų sinodas Vatikane tęsė savo darbą. Sesijai registravosi 342 dalyviai. Pirmos dienos pusėje darbas vyko grupelėse. Jos paruošė savo įžvalgų santraukų projektą ir pagrindinių minčių pristatymą visam susirinkimui.

Vos prasidėjus sinodui dalyviai buvo kviečiami aplankyti Popiežių muziejaus organizuotą parodą, skirtą popiežiaus Pauliaus VI išrinkimo popiežiumi 60-osioms metinėms. Šio popiežiaus pontifikatas (1963–1978) dėl sovietmečio yra mažai žinomas Lietuvos katalikams, tačiau labai reikšmingas Bažnyčiai. Parodoje apsilankę vyskupai gavo Vyskupų sinodo generalinės asamblėjos sekretoriato dovaną – tam įvykiui menininko Albano Poli sukurtą pektoralinį kryžių su sertifikatu. Šių eilučių autorius pertraukoje tarp sesijų apsilankė parodoje, susipažino su šv. popiežiaus Pauliaus VI gyvenimu ir buvo apdovanotas išskirtiniu vyskupo kryžiumi.

Popietinėje sesijoje sinodo tėvai ir motinos pradėjo klausyti B3 modulio įžvalgų. Spėta pristatyti dviejų temų įžvalgas: Kokios struktūros gali būti vystomos misionieriškai sinodinei Bažnyčiai stiprinti (B 3.3) ir Kokias struktūras galėtume įkurti sinodalumui ir kolegialumui vietinėse bažnyčiose stiprinti (B 3.4). Grupelių įžvalgose buvo prašoma patikslinti metropolitų vaidmenį, atkreiptas dėmesys į iš charizmų ir struktūrų kylančias įtampas.

Arkivysk. Gintaras Grušas pageidavo bendradarbiavimo tarp kontinentinių vyskupų konferencijų tarybų. Buvo išsakytos nuomonės dėl suteikimo daugiau galių vyskupų konferencijoms. Kard. J. C. Hollerich atkreipė dėmesį į ekleziologinę problemą, kad dalis vyskupų nepriklauso jokiai vyskupų konferencijai. Europoje net šeši vyskupai yra „laisvi“ nuo priklausymo vyskupų konferencijoms... Nemažai diskusijų kilo dėl vyskupų sinodo formos, nes dabar vykstantis vyskupų sinodas griežta prasme neatitinka vyskupų sinodo formos. Galbūt ateityje Bažnyčia atras kitas formas savo sinodiškumo prigimčiai išreikšti, pvz. įsteigdamas Bažnyčios sinodą ar kitas struktūras.

Baigiantis vakaro diskusijai sinodo dalyviai buvo pakviesti į Šv. Petro aikštę popiežiaus Pranciškaus vadovaujamai maldai už pabėgėlius ir migrantus. Malda vyko neįprastoje vietoje – priešais paminklą, kuris vaizduoja pabėgėlių laivą lyg Nojaus arką ir Sandoros skrynią. 2019 m. kanadietis Timothy Schmaltz sukūrė šį paminklą su tikslu atkreipti dėmesį į žmones, dėl įvairių priežasčių paliekančius savo kraštą ir ieškančius saugaus prieglobsčio. Skulptūra buvo pastatyta Šv. Petro aikštėje.

Pamaldose už migrantus ir pabėgėlius perskaičius Evangelijos ištrauką apie gailestingąjį samarietį popiežiaus Pranciškus homilijoje sakė, kad kelias iš Jeruzalės į Jerichą ir šiandien nėra saugus. Gali įvykti įvairių nelaimių, todėl pagrindinė laikysena pabėgėlių atžvilgiu yra išreikšta šiais keturias žodžiais: priimti, ginti, skatinti ir integruoti. Visuotinėje maldoje įvairiomis kalbomis buvo meldžiamasi už žmones, kurie dėl įvairių priežasčių turi palikti savo kraštą ir ieškoti saugaus prieglobsčio kitur.

Malonios vakaro vėsos ir maldos atgaivinti sinodo dalyviai skirstėsi poilsiui.

Vysk. Algirdas Jurevičius