Vatikane vykstančiame vyskupų sinode 2023 m. spalio 18 diena reikšminga ne tik dėl to, kad pradedamas svarstyti paskutinis Instrumentum laboris modulis B3 Dalyvavimas, vadovavimas ir autoritetas, bet dar ir dėl to, kad šv. Mišioms šv. Petro Bazilikoje evangelisto Luko šventės dieną vadovavo Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas. Pamaldose giedojo Popiežiškojo sakralinės muzikos instituto choras. 

Šv. Mišios vyko italų kalba, tačiau homilija buvo skelbiama anglų kalba. Arkivysk. Gintaras pažymėjo, kad evangelisto Luko gyvenimas ir veikla išreiškia sinodinį mentalitetą: šv. Lukas yra ištikimas ir tvirtas, įsipareigojęs eiti kartu su Bažnyčią ir pasirengęs įveikti kelionės sunkumus net ir tuomet, kai neaišku, kur Dievas mus veda. Šv. Lukas labiausiai atskleidė ne tik Švč. Mergelės Marijos vaidmenį išganymo istorijoje, bet ir kitų moterų vaidmenį Bažnyčios gyvenime bei skelbiant Gerąją Naujieną. Tai ir samarietė prie šulinio, paskelbusi Mesiją, Marija Magdalietė, pirmoji paskelbusi prisikėlimo žinią, taip pat ir kitos moterys, Apaštalų darbų knygoje padėjusios augti ankstyvajai Bažnyčiai. Anot arkivysk. Gintaro, evangelistas Lukas geriausiai atskleidžia dieviškojo gailestingumo begalybę. (Visą homilijos tekstą skaitykite ...)

Rytinę sesiją pradėjo 345 sinodo tėvai ir motinos, - būtent toks kreipinys vis dažniau skamba sinodo salėje. Kard. Jean-Claude Hollerich pristatė B3 modulį „Dalyvavimas, vadovavimas ir autoritetas“. Kardinolas paminėjo įvairius pavojus, tačiau kalbėjo ir apie pozityvią dvasinio autoriteto reikšmę bendruomenei. Jis kvietė įgyvendinti sinodalumą pasitelkiant tas institucijas Bažnyčioje, kurios jau egzistuoja.

Domininkonas t. Timothy Radcliffe OP pateikė biblinę meditaciją apie Jeruzalės susirinkimą (Apd 15). Bažnyčia po Sekminių buvo susiskaldžiusi, todėl apaštalai paskelbė susirinkimą. Pati Bažnyčia yra ecclesia, t.y. surinkimas, sąšauka, todėl susirinkimas (taip pat ir sinodas) išreiškia Bažnyčios giliausią savybę. Jeruzalės susirinkime Bažnyčia nugalėjo identiteto krizę ir išsiuntė į Antiochiją bei kitur laiškus, nurodydami aiškią keliavimo drauge kryptį. Bažnyčiai būdinga rinktis draugėn ir siųsti žinią. Susirinkimas atnaujino Bažnyčios savastį ir davė naują pradžią, nors pati Bažnyčia visuomet yra sena ir nauja. Susirinkimuose Bažnyčia patiria jaunystę ir įgauna jėgų.

Teologas kun. Dario Vitali kalbėjo apie Vatikano II susirinkimo dogminę konstituciją Lumen gentium ir priminė dogmatinius Bažnyčios kaip Dievo tautos mokymo akcentus.

Sinodo tėvai ir motinos išklausė tris liudijimus iš skirtingų pasaulio kraštų. Vysk. Alexandre Joly iš Prancūzijos pasakojo apie pirmuosius žingsnius vyskupystėje. Jis perėmė vyskupiją, turinčią didelių finansinių sunkumų. Vyskupas pasitelkė specialistus analizuoti situaciją. Jų patarimus – parduoti reprezentacinius vyskupijos pastatus, vyskupas pristatė iš dvasininkų ir pasauliečių sudarytai komisijai. Pradžioje kai kurie nariai net nenorėjo apie tai girdėti, bet po ilgesnės diskusijos sutiko, nes nebuvo kito pasirinkimo. Pastatai buvo parduoti, vietoj jų įsigyti kiti pastatai, reikalaujantys mažesnių eksploatacijos išlaidų. Taip sunki finansinė situacija buvo suvaldyta pasitelkiant sinodinį metodą ir tariantis su pasauliečiais.

Vysk. Mackinlay Shane Anthony iš Australijos pripažino, kad sinodinis procesas iš visų dalyvaujančių reikalauja nusižeminimo ir pripažinimo, kad neturime visų atsakymų, bet leidžiamės vedami Šventosios Dvasios.

Teologė pasaulietė Estela Padilla iš Filipinų pasidalino savo patirtimi, nes ji kartu su kitais nariais ruošė Azijos žemyno įžvalgų santrauką. Kaip vienintelė moteris pasaulietė komandoje ji nejautė jokios diskriminacijos, bet dvasininkų rodomą pagarbą jos nuomonei. Taip pat ji pasidalino patirtimi, kaip be įtampos spręsti bendruomenėje kylančias įtampas.

Popietinėje sesijoje naujai suformuotų grupelių nariai pirmiausia prisistatė ir susipažino. Patekau į grupelę, kurioje yra Naujosios Zelandijos, Prancūzijos, Indijos, Pietų Afrikos, Tanzanijos, Australijos, Ukrainos ir Anglijos atstovai. Tarp jų daugiausia lotynų apeigų katalikai, tačiau yra ir ortodoksų vyskupas bei Graikų apeigų katalikų kunigo žmona.

Pradėdami diskusijas apie naują modulį visi pristatėme savo įžvalgas. Po to – tylos malda ir pasidalinimas išgirstomis idėjomis, kurios mums atrodė svarbiausios ir vertos gilesnės diskusijos bei tolesnio vertinimo. Mano grupė svarstė apie Bažnyčios struktūrų veiklą sinodinės Bažnyčios kontekste. Truputį keista, kad ortodoksų vyskupas iškėlė Petro primato reikšmę, nes ortodoksai to neturi ir dėl to niekaip negali sutarti dėl bendrų dalykų. Popiežius garantuoja vienybę visoje po pasaulį paplitusioje katalikų Bažnyčioje. Išreiškėme norą giliau svarstyti popiežiaus tarnystę sinodinėje Bažnyčioje ir atsisakėme pretenzijų keisti kokias nors bažnytines struktūras, nes struktūrų pakeitimas nepavers Bažnyčios sinodine. Čia reikia ne tiek struktūrų, kiek mąstymo pasikeitimo (metanoia), atsivertimo. Taip pat buvo pastebėta, kad Bažnyčia savo prigimtimi yra hierarchinė, bet ir sinodinė. Tarp šių tikrovių gali kilti įtampos, todėl kreipsimės į teologus platesnio hierarchiškumo ir sinodalumo sambūvio paaiškinimo. Grupelės nariai siūlys sinodui daugiau galių ir pareigų suteikti arkivyskupams metropolitams, nes šis titulas iki šiol mažai susijęs su konkrečia sielovadine veikla metropolijose.

Sinodinis susirinkimas pritarė pasiūlymui, kad po šio sinodo būtų parašytas laiškas Dievo tautai, kuriame būtų trumpai pristatyti šio sinodo darbo vaisiai.

Vysk. Algirdas Jurevičius