Prieš prasidedant sinodui kiekvienas dalyvis gavo ne tik akreditacijos dokumentus, bet ir konkrečiam asmeniui skirtą portfelį su svarbiausiais sinodo darbo įrankiais: programa, užrašų knygele ir rašikliu.

Šv. Mišios Petro aikštėje prasidėjo ilga procesija, kurios metu buvo giedama Visų šventųjų litanija. Homilijos metu popiežius Pranciškus kalbėjo apie Bažnyčią, kurios centre būtų Viešpats Kristus: „Mūsų motina Bažnyčia reikalinga apvalymo“, – kalbėjo popiežius, tačiau įspėjo, kad Bažnyčia nesivadovauja pasaulio įkvėpimais, nes pagrindinis sinodo vedlys yra Šventoji Dvasia, kurios vedimui norime būti atviri. Popiežius taip pat priminė ir dienos globėją – šv. Pranciškų, kuris labai sunkiame laikmetyje pasitelkė nusižeminimą ir kitus Evangelijos ginklus.

* * *

Po pamaldų sinodo dalyviai rinkosi į Pauliaus VI salę, kur susipažino su modernia asmens identifikavimo programa, išbandė užsiregistravimo kalbėti ir balsavimo sistemas.

Popietiniu metu himnu į Šventąją Dvasią Veni, Creator Spiritus buvo pradėtas pirmasis sinodo posėdis. Giedant psalmę į salę buvo iškilmingai įnešta Evangelijų knyga, kuri po Evangelijos skaitymo buvo inauguruota ant pakylos.

Posėdį pradėjo Aleksandrijos koptų katalikų patriarchas Ibrahim I. Sedrak, kuris atkreipė dėmesį į tai, kad ne struktūros, bet žmonės ir Bažnyčioje veikiantis Kristus yra Dievo tautos varomoji jėga. Pasaulis laukia iš mūsų aiškaus Prisikėlusio Kristaus liudijimo.

Popiežius Pranciškus savo kalboje priminė, kad Bažnyčia buvo beprarandanti sinodalumo supratimą. Jis pasidalino patirtimi, kuomet prieš daugelį metų jam teko būti sinodo sekretoriumi. Tuomet buvo baiminamasi balsavimo, nes sinodalumas dar nebuvo subrendęs. Dabar situacija pasikeitė, tačiau nuostatos lieka tos pačios: sinodas nėra nei parlamentas, nei draugų sambūris, bet Šventosios Dvasios ypatingo veikimo vieta. Bažnyčioje yra daug pasaulio dvasios, todėl turime melsti atpažinimo dovanos ir rinktis tai, kas ateina iš Šventosios Dvasios. Popiežius atkreipė dėmesį, jog pasaulio jėgos daro spaudimą, norėdamos „prastumti“ kai kurias temas, tačiau tai yra svetima tikram Bažnyčios sinodalumui.

Kard. Mario Grech pasidžiaugė, kad įvairių kraštų vyskupų atstovų asmenyje sinode dalyvauja visuotinė Bažnyčia. Per sinodą pasireiškia Bažnyčios vienumas ir Dievo tautos vienybė su savo ganytojais. „Trečiojo tūkstantmečio Bažnyčia – sinodinė Bažnyčia“, - kalbėjo kardinolas.

Kard. Jean-Claude Hollerich SJ pateikė įdomių praktinių naujovių. Šįkart sinodo dalyviai nėra „hierarchiškai“ suskirstyti, bet visi sėdi už apvalaus stalo po dvylika žmonių, suskirstyti pagal kalbines grupes. Prie kiekvieno stalo sutinkami kardinolai, vyskupai, kunigai, vienuoliai ir pasauliečiai. Sinodo bėgyje diskusijų grupės keisis, kad būtų didesnė įvairovė.

Dvasinį impulsą pateikė sinodo dalyviams gerai pažįstama ses. M. G. Angelini OSB, atkreipusi dėmesį į liturginį Evangelijų knygos pagerbimą. „Jei Evangeliją statome į asmeninio ir Bažnyčios gyvenimo centrą, tuomet viskas yra tvarkoje“, – kalbėjo vienuolė.

Sinodinio kelio patirtimi pasidalino Lodzės arkivyskupas kard. Grzegorz Ryś iš Lenkijos ir pasaulietis Tomas Matthew iš Arabų Emiratų. Išklausę įdomių liudijimų iš vietinių bažnyčių ir būtiniausios organizacinės informacijos, sinodo dalyviai išėjo ruoštis ateinančios dienos diskusijoms.

Vysk. Algirdas Jurevičius