Antroji rekolekcijų diena prasidėjo Rytmetine valandų liturgijos malda, kurios metu ses. M. G. Angelini pateikė meditaciją apie dienos pašventinimą: „Kai ryte meldžiamės Benedictus, o vakare – Magnificat evangelinėmis giesmėmis, visa dienos veikla tampa apglėbta palaiminimu“.

Trečiojoje konferencijoje t. Radcliffe OP kalbėjo apie draugystę.

Bažnyčia nuo pat pradžių yra konfliktų ir nesusipratimų kelyje. Apaštalai prašė bausmės Jėzų nepriėmusioms gyvenvietėms, o mokiniai buvo pasiruošę tuos ekskomunikuoti, kurie kartu nevaikščiojo.

Viešpats Jėzus siūlo draugystę. Senojo Testamento laikais draugystė tarp Dievo ir žmonių būtų neįmanoma, nes draugystė galima tik tarp lygaus statuso asmenų. Įsikūnijimu Dievas viskuo tapo į mus panašus, išskyrus nuodėmę.

Prelegentas priminė, kad šv. Praciškus Asyžietis susidraugavo su Gubijo vilku, kas atrodo, neįmanoma. O Dantė „Pragaro“ žemiausioje vietoje patalpina tuos, kurie išduoda savo draugus.

Įsikūnijimu Dievas tapo regimas, todėl Dievo bičiulystė įgavo konkretų pavidalą. Daug žmonių jaučiasi „nematomi“, nes atsidūrė visuomenės pakraštyje. Viešpaties solidarumas su „nematomaisiais“ yra svarbus įpareigojimas Bažnyčiai juos pamatyti, parodyti pasauliui ir padaryti Dievo veikimo per Bažnyčią pasaulyje subjektais.

* * *

Ketvirtoje konferencijoje t. Radcliffe OP gilino pokalbio Šventojoje Dvasioje temą.

Dievas pokalbyje visuomet perima iniciatyvą ir prašnekina pirmas. Tai matome ne tik iš Pradžios knygos, bet ir iš įvykių po Kristaus prisikėlimo. Prisikėlęs Viešpats pirmasis prašnekina moteris prie kapo ir išsigandusius apaštalus. 

Kiekvienas pokalbis savyje slepia ir riziką, nes gali pakeisti mūsų nuomonę ar nusistatymą.

„Jei jau atvykome į sinodą, esame pasirengę keistis“, – kalbėjo t. Radcliffe OP.

* * *

Popietinėje programoje rekolekcijų dalyviai mažose grupelėse dalijosi maldoje patirtomis įžvalgomis ir išsakė savo lūkesčius.

Prieš šv. Mišias ses. M. G. Angelini OSB pateikė meditaciją „O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausioje pranašu“, kurioje ragino atpažinti mažutėlius, kurie pašaukti didiems dalykams!

Šv. Mišioms vadovavo vysk. Anthony Randazzo iš Australijos. Homilijoje vyskupas prisiminė vaikystėje mamos išmokytą maldą prašant angelo sargo pagalbos. „Mama buvo pirmoji, kuri malda nuolat mane lydėjo. Ši patirtis man asmeniškai tapo sinodinės kelionės modeliu“, – kalbėjo ganytojas. Viešpats per angelus sargus apreiškia mums savo meilę ir teikia globą.

Po Eucharistijos rekolektantai prie vakarienės stalo pratęsė dalinimasi sinodinėmis įžvalgomis.

Vyskupas Algirdas Jurevičius